- šmėkluoti
- šmė́kluoti, -uoja, -avo intr. 1. žr. šmėklotis 1: [Kareivis] nuėjo į visu didįjį kambarį, kuriame daugiaus šmėkluodavo, atsisėdo už stalo BsMtII111. | refl.: To[je] vieto[je] vien liuob šmėkluoties Krtn. 2. neaiškiai rodytis, šmėkšoti: Užeitų į kurią šmėkluojančią sodybą, pasibelstų ir pasiklaustų kelio V.Bub. \ šmėkluoti; atšmėkluoti; sušmėkluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
